Julius Janonis


ŽIEMĄ

Kur pažvelgsi, visa balta.
Gal ir saulei kartais šalta.
Ot, kad ji atbėgtų čia,
Kailiniais apgaubčiai ją.

Ant krosnies man jų nereikia.
Ką gi ten tas vėjas veikia!
A, jis baldos į duris,
Mano, gal atidarys.

Ne, vyruti, neįeisi.
Leisiu — šalčio man priveisi,
Dėl tavęs drėbėk paskui.
Girdi, durys apsukui.

Bet ir kvaišas, patikėjo —
Jau pas langą subarškėjo.
Barškink sveikas dar labiau —
Aš tavęs nebebijau.